Tęsiame pažintį su N5 Gangu, dar žinomais kaip – Bernai 🙂
Žiemą turėjome pokalbį su Tomu Šmagariu, visai neseniai – su Vilmantu Padegimu, o dabar pokalbis su vienu iš N5 projekto didžiadarbių – Aurimu Eidžiūnu 🙂
Kaip atėjai į ralį? Kodėl į būtent šią discipliną?
Esu jau kažkada minėjęs, jog ralis iš principo yra automobilių sporto karalienė. Šį sportą dar galima pavadinti penkiakove, nes tai nėra vien tik tai greitas važiavimas trasa. Tai yra komandos darbas, finansai, partneriai, technika, mechanikai bei daug kitų dalykų. Į ralį iš tikro atėjau tokio Algimanto Borilos įkvėptas, kuris pradėjo mūsų pirmąją Lada kurti.
Vairavai Lada, Mitstubishi Lancer Evo, Ford Fiesta Proto. Kodėl kitas automobilis buvo Ford Fiesta N5?
Žygis per automobilius buvo iš noro visą laiką tobulėti. Su ta Lada pavažiavom, pakonkuravom su R2 automobiliais bei Holland’ų šeimyna, o po to nebeliko su kuo konkuruoti. Tas lenktyniavimas ne tik trasoje, bet ir su technika šiek tiek pabodo, tad giliai įkvėpę įsigijome Mitsubishi Lancer Evolution IX automobilį, su kuriuos iš tikro buvo smagu. Vėliau pasitarę su Dariumi Biesevičiumi, nusprendėme, kad galbūt dar vienas žingsnis į priekį būtų įdomu, nes tie Mitsubishi Lancer jau „krokodilais” tampa. Taip mūsų garaže atsirado Ford Fiesta Proto. Po sezono gavome labai įdomų pasiūlymą tą Ford Fiesta parduoti į Australiją, kas buvo dar vienas smagus iššūkis, tiek logistinis, tiek organizacinis. Iki šiol dar palaikome santykius su naujais automobilio savininkais.
Tada Lietuvoje atsirado tas N5, kuris iš tikrųjų puikus automobilis nacionalinei klasei, tiek kaštų, tiek galimybių bei konkurencingumo prasme. Taip ir pasinėrėme į tą N5 avantiūrą 🙂
Taip tam tikra prasme tapome to N5 projekto dalimi. Labai smagu, kai visame tame yra gera kompanija. T.y. žmonės kurie sugeba konkuruoti trasoje išlikdami labai komandiški bei vieningo požiūrio į tai kas vyksta šalia trasos. Tas bendruomeniškumas N5 klasėje yra didelė dalis to, kas skatina prisidėti bei padėti kažką padaryti. Taip pat labai smagu pamatyti, kad ir mūsų partneriai tą jaučia. N5 klasė Lietuvos ralio čempionate bus pavyzdinė, kurioje pritraukti partneriai kiekvieno etapo N5 pirmam trejetukui teiks vertingus prizus. Turint šiame sporte tiek išlaidų, tai nors šiek tiek motyvuoja. Visa tai neapsiribos tiesiog rankos paspaudimu ar taurelės įteikimu. Dėl to be galo smagu 🙂
Iš kur pas tave atsirado meilė amerikietiškiems automobiliams?
Trys neatsiejami žodžiai – Amerika, automobiliai ir Coca-Cola. Savotiška šventoji trejybė 🙂 Gal kažkas ir pasijuoks, kad pas mane buvo RC-Cola 🙂 Taip, ji buvo ir tikiuosi, kad partnerystė su ja viename ar kitame aspekte liks.
Aš pats esu nemažai laiko praleidęs Amerikoje, kurioje mokiausi, gyvenau bei įvairių pamokų išmokau. Man ta kultūra patinka, aš suprantu ją bei jos galimybes ir požiūrį. Nėra ten kažkokia svajonių šalis ir norint kažką ten pasiekti, reikia daug dirbti.
Turbūt man ta Amerika atsirado nuo vaikystės, kai senelis mane Pepsi girdė 🙂
Minėjai, jog į Rally da Auga važiuoji ne tik kaip lenktynininkas, bet kaip ir organizatorius. Kokių idėjų parsivežei iš pietų?
Rally da Auga buvo gerai suorganizuotas. Pamatėme, kad Lietuvos organizatoriai yra toliau pažengę ir yra labiau orientuoti į sportininkus, bei suteikiamą kokybę jiems, nei ispanai. Tačiau tas miesto įtraukimas į ralio programą, kur važiuodamas iš laiko kontrolės punkto į serviso zoną esi nukreipiamas per senamiesčio gatveles yra kažkas tokio. Ten tuo metu vyksta karnavalas su būgnais, dūmais, artistais ant kojūkų – tiesiog wow. Ką moka ispanai, tą moka – turėti nuostabią atmosferą bei emociją. Turi jie tą pietietišką šarmą, nors ir veikia tas principas – ką gali padaryti rytoj, nedaryk šiandien ir nesirūpink:)
Kaip ir kodėl pradėjai organizuoti ralius? Kaip tavo požiūris į etapų organizavimą pasikeitė nuo pirmųjų kartų iki dabar?
Ralius pradėjome organizuoti nes nieko nevyko dėl karantinų bei kitų priežasčių. Tačiau „gazuoti” norėjosi ir kaip kažkada sakiau – nori „gazuoti”, pats ir pasidaryk 🙂
Tai taip ir pradėjome daryti. Įsitraukėme į tai, o tada partneriai pradėjo siūlyti idėjas ir įsisukome į tą organizavimo mašiną, kas iš tikro yra labai įdomu. Darydamas varžybas į viską žiūri ne tik iš organizatoriaus, bet ir iš sportininko ar kitų pusių. Aš kažkaip linkęs į visokias avantiūras. Kartais jos prilimpa lengviau, kartais sunkiau. Kartais tai kainuoja finansiškai, kartais tai kainuoja laiku, šeima ar kitais dalykais, bet jeigu darai, tai reikia daryti gerai 🙂
Ne tik lenktyniauji su N5 automobiliu, bet ir itin daug prisidedi prie šios klasės populiarinimo. Kuo tave sužavėjo N5 LTU projektas?
Jeigu N5 įvardinčiau programuotojų kalba, tai būtų „Open Source”, „Android’as” – atviro kodo programa. Viskas yra atvira ir gali darytis. N5 nėra koks nors „Škoda Motorsport”, FIA ar kitų gamintojų patentuotas dalykas. Tai yra projektas, kuris gali būti patobulinamas visų tam tikruose rėmuose, kas yra labai smagu. Visa N5 bendruomenė yra kūrėjai, visi turi kažkokių idėjų, kažką daro, investuoja bei tarpusavyje tariasi, kaip šitą projektą dar labiau patobulinti. Svarbiausia yra tai, kad čia yra labai sveika konkurencija. Labai geri visoje šioje komandoje, Utenos šnekta – „Bernai”. Esu tikras, kad po šio sezono tikrai nebus blogiau. Ne veltui yra pasakymas, kad čia „N5 Gang’as”. Tai yra žmonės su vienu tikslu, viena vizija – kaifuoti, važiuoti, siekti rezultato protingoje konkurencijoje neturint kažkokių užklasinių minčių ar dar kitų peripetijų, kurių mūsų Lietuvos ralyje labai daug. Visoje automobilių sporto federacijoje to yra itin daug ir šioje vietoje gal išlikime prie to tikrojo tikslo – siekti gero bei malonaus automobilių sporto.
